jaunesnis vaikas

jaunesniojo sindromas, gal taip reiktų pavadinti. kadangi buvo mažiukas, o sesė didesnė, tai natūraliai jis visada mažesnis, o iš to - mažas. ir gana sunku įvertinti objektyviai, kad auga, kad didelė pažanga, kad didelis. todėl kas kartą tenka stebėtis jo sumanumu, kaip kad mums atrodo.
* miegam kaime. tik čia šalia lovos, žemai langas, todėl galima pažiūrėti pro jį vos pabudus. Jonas pakelia užuolaidas ir nustebęs: "o, diena. mama, diena, reikia keltis".
* po savaitgalio praleisto ne namuose, tradiciškai vėlinamės išvažiuoti iš kaimo. mūsų tarpusavio diskusijos vaikams turbūt įgrisusios, todėl Jonas iš anksto bando įtakoti jų eigą. Sekmadienio popietė, saulė leidžiasi. Jis sunerimęs vaikšto aplink tetį ir vis kartoja: "tėti, tiek to, saulė leidžiasi. reikia važiuoti namo, į vilnių".
*tradicinė kalba apie darželį "aš eisiu į darbą - eisiu į darželį, į savo grupę, 'sisiosiu' į tualetą. tėtė eis į darbą". kol kas niekaip nesuprantu kas jam papasakojo apie tualetą...
* labiausiai mane žavi jo visada vienodas atsakymas į klausimą kaip miegojai arba kaip sekasi. "gelai" arba "ezai". su tokia pozityvia ir pakilia nuotaika bei intonacija :)