kelios mintys

- kaip man baisu, kai tu veži dviratį liftu. kai tėtis - nebaisu. - kodėl? - nes tėtis moka, o tu ne. jau seniai važinėjai su savo dviračiu. (prisipažinsiu, ne itin lengva mažiuke lifte pakelti jo sunkų dviratį stačiai ir vežti. vaikas vis bijo, kad koją prisispausiu, užsigausiu ir panašiai. keistas jausmas kai jaudinuosi ne aš dėl jo saugumo, bet jis dėl mano) - tėti, kai tu mirsi, kam paliksi sodą - man ar Urtei? (išpūtėm akis su vyru išgirdę klausimą. po to tik prisiminiau, kad prieš kelias dienas per LR buvo laida apie paveldėjimo problemas ir jaunuolis šiek tiek domėjosi apie ką ten šnekama. sodą užsisakė sau ir pažadėjo prižiūrėti...)