'kaip gera turėti sesytę' - ir aš norėčiau tokio lėliuko

Jonas nuo šio pavasario nebe jauniausias, o vidurinysis tarp sesučių. galvojau, kad pavydas aktualesnis mažesniems vaikams, o manieji jau dideli, tačiau stipriai klydau. manau, net ir paaugliai pavyduliauja gimus mažesniam. skirtingas amžius gal tik skirtingas to formas ir išraiškas sufleruoja. mūsų Jonas, pavargęs nuo nelengvų mokslo metų, sunkaus bronchito užkluptas pasirodžius sesei, bent mėnesį sunkiai gyveno. vardas sesės nepatiko, maištavo prieš išrinktus variantus vis siūlydamas kitą. vėliau pradėjo piktai šnekėti, kad nebereikia sesės. padėjo tik prasidėjusios atostogos ir savaitės poilsis nuo visų pas močiutę. grįžo meilus ir linksmas. dabar jis - didysis brolis, daug kalbinantis, super gražia intonacija - taria žodžius lėtai ir aiškiai. džiaugiasi, kad jam sekasi su sese draugauti, atskiria jos verkimo intonacijas ir jau žino kada ji ko nori. rūpinasi, kad neduočiau jai didelių porcijų, kai ji pradės valgyti košytes.