ruduo ruduo

kaip gyvename. sloga isisiauteja pamazu, siryt atrodo visa tona nosyte okupavus. kosulys stipreja, kadangi kelios dienos pradejau duoti prospana, pradeda atsikoseti, turbut kaip ir pavasari po keliu dienu teks pereiti prie stipresniu, atrodo fluditec dar yra saldytuve. dygsta paskutiniai iltiniai, tiksliau visi iltiniai, tretieji virsuje ir apacioje, tikiuosi per menesi nebebus eileje ne vieno pasiruosusio dygti. tada pagaliau matysis tikroji kuno temperatura ir tikroji netikroji sloga.. skruostai paraude, sauseja, tradiciskai su kiekviena partija dantu..
kuo Jonukas skiriasi nuo seses (cia kai patirtis yra kazkokia, tai tada aiskiai matosi kas jai neatitinka), tai lipimu visur ir visada. Urtei atrodo pakako veiklos ant zemes, o siam... kur kede, stalas, fotelis, nesvarbu, reikia uzlipti, ir kuo auksciau. pasiima maza kedute ir treniruojasi vis kitur pernesdamas ir abiem kojom uzlipdamas. vakar radau ant fotelio sonines atramos stovinti ir pro langa ziurinti. mano akimis siaubas - buvo ramu kuri laika, dabar visai negalima is akiu isleisti.
gavo nauja trauma, eisim pas okulista - isikirto akies voko kampa apatini. patines kiek, bet nevaziavom is karto pas medikus velyva vakara, patys apziureje. ziuresim ka senden pasakys poliklinikoje. ir vakare dar laukia musu mylima angiochirurge, nebe antakalnyje kaip anksciau, bet santariskese. gal ir gerai, gales su ja konsultuojanti ortopede tartis.