Kalba

vakar išgirdau ilgiausią iki šiol pasakytą sakinį - "mama, ažiuojam a baba". pasiilgo močiutės vaikas, pro jos namus važiavom, tai davė pasiūlymą.
ir šiaip, su džiugesiu tenka konstatuoti, kad šiuo metu kalba vystosi normaliai, t.y. gerai. (sesė tokio amžiaus kalbėjo gerokai mažiau.) tėvams ramu.
juokinga man, kaip jis kalbėdamas dar galvą pakreipia į šoną, palinguoja kalbėdamas, lyg didaktiškai šiek tiek, rankų judesius padaro. nuo kažko iš mūsų nužiūrėjęs. ir kalba tokiu reikšmingu balsu ir išraiška: "aža katė" (vis nukanda kurią nors žodžio raidę)