namie be mamos

va taip. kai gyvenime zinai, kas turi buti teisinga, o darai kitaip. nebera jegu buti namie dar iki Jonuko treju metu. einu darba. blogiausia, kad darbe jegu dar maziau ir sveikata labai siaip sau....
taigi, berniukas lieka dviese su tete, o sesei sergant, trise. atsikelia veliau nei paprastai, dar lovyteje pazaidzia, kol tete budinasi. kelias valandeles padraugauja, o tada pietus ir miegucio. i vakar atsikelus ir as griztu. pavargus. nezinau, kaip ten tos dirbancios mamos po darbo dienos dar kokybiskai laika su vaiku leidzia..... cia vienas ju pagrindiniu argumentu....
Galvoju, kur labiausiai Jonuko raida siuo metu matosi, sakyciau turbut kalboje. dabar jau garsiai saukia - ATEI, ateik. oi, saukia tokiu garsu kad is bet kurio buto kampo girdesis..... daineles dainuoja. du gaideliai - lialialia kepe, lialialia kepe (meneselis kepe). kazka vis bando pasakoti, be atskiru zodziu, tik intonacija, nelabai suprantam.. ir veiklos randa ivairios, jau nepamenu ar rasiau kad virtuveje vis nori su vandeniu pazaisti - lipa indu plauti, kriaukles valyti... sese visur pamegdzioja.